Latest Blog Post

xi. dykuma

Keista rašyti dienorašti ten, kur interneto ryšys tragiškiausias kokį esu sutikusi per visą gyvenimą. Tačiau puikiai suprantu, kad atimtos priprastos galimybės suteikia laiko ir energijos pamatyti naujus, dar neatrastus dalykus. Visai panašiai, kaip ir šeimoje. Jau buvau bene įpratusi, kai vyras kiekvieną rytą ir vakarą pabučiuoja į kaktą. Tik to nebesulaukusi, suprantu, kiek maži dalykai yra stiprūs ir svarbūs. Gal dėl to, nepaisant visko - stačia galva nėriau įkandin. Ir nors nepavyko dar pasivyti, žinau, kad mintimis jis visada šalia. O kartais kai pagaunam ryšį įsilipę oazėje į kokį medį - sugebam ir susiskambint ir velnių vienas kitam perduot.

Ai, ir dar, ir dar! Supratau, kad mano vyras raketa ir ne tik tarp šilkinių patalų!

O dabar, su smėlio pilnomis akimis - leidžiuosi toliau ieškoti užkastų lobių ir įminti gražiausių pasaulio paslapčių. Kas žino, gal ir ponas Grigutis - Karas paliko koki` vieną kitą *krizena*.

Čiao!